pradi
 

















 
 
 
 
 Vasarin ARTUMA: ilstis, bambti ar veikti?
 
 

Liepos–rugpjio „Artuma“ – vasarika ir tradicikai dviguba. Šio numerio tema – krikioni veiklumas – itin opi ir atostogauti kvieianti aktyviai. Nors ne taip jau seniai urnale rayta apie veikli meil, bet „Laike skaitytojams“ redaktorius Darius Chmieliauskas pastebi, jog pratome kas tyliai pakampiais pabambti, kas garsiai pakauti TV eteryje, taiau… vis maiau ir veikliai kurti gr.

Ar pamenate pasak apie kaimo mones, vent sutarusius atsineti po sot vyno nuo kiekvienos eimos ir j supilti bendr statinait? Paragavus paaikjo, kad joje – tik nudaytas uogiene vanduo. Ar neprimena is siuetas ms elgesio visuomenje kuriant bendrj gr ir visuotin gerov? Psicholog Zita Vasiliauskait isamiai aprao vengimo prisiimti atsakomyb reikin bei socialin pasyvum, vardintin kaip „tinginysts arba nieko nedarymo psichologij“.

Bti ar veikti? Kaip ir kur vingiuoja krikionikas „vidurio kelias“? Ar yra „tinkamas“ ir „netinkamas“ laikas apatalinei veiklai? Juk beviltikose gyvenimo situacijose itin svarbu alia savs jausti tuos, kurie savo gyvenimo pavyzdiu liudija gyv vilt... Vaida Spangeleviit-Kneiien svarsto apie Dievo malones kaip vengiamas ipakuoti dovanas. Kaip Viepats jauiasi, regdamas tok ms elges?

Kun. Kstutis K. Brilius MIC primena, jog darb daug ir uteks visiems; jis ragina nepasitikti dabartinio liberalizmo doktrina, pilna „ilaisvinim“ nuo visko, kas bent kiek pareigoja, reikalauja apsisprsti, bti atsakingus. Sdjimas irovo fotelyje prie ekran, nors ir teikia laisvs ir pasirinkimo iliuzij, yra apgaulingas. Mygtuk paspaudimais, elektroniniais balsavimais reikiamos „nuomons“ – tai ne pilietikas, atsakingas veiklumas ir jau jokiu bdu – ne krybikas krikionikas elgesys!

Bendruomeniko elgesio stokos ir Garliavos vyki kontekste dr. Artras Lukaeviius klausia, ar nereikt mums iandien dorinio atgimimo sjdio? Ir pasitelkia net biblin pavyzd: kai prie 3300 m. ydai igyveno nacionalin isivadavim i Egipto nelaisvs, vidinio ilaisvinimo jiems dar teko ilgokai palaukti…

Mindaugo Raduio nuomone, krikionims ikyla nelengva uduotis, nes jie privalo suderinti ir aktyv reikimsi pasaulyje, ir mokjim bti su savimi (juk tai viena pagrindini susitikimo su Dievu prielaid!)… Taiau ir tokiai dilemai sprsti galime rasti tvirt pavyzdi, tarkime, Ignacas Lojola, daugybei valand atsiskirdavs ir melsdavsis oloje, – apie Kristaus kar rao Vanda Ibianska.

Pavyzdio galia – neimatuojama, ir ne tik aukljant vaikus (kaip teigia Paulas Lemoine’as, kart tvus mokantis siningai ir motyvuotai naudotis bausms ir atlygio metodais). Todl numeryje pristatomos ir vairios savanorikos iniciatyvos, galinios tapti kvpimo altiniu kit veiklai, pvz.: „Vilties kalnas“, „Šviesos dirbtuvs“. Tvas Antanas Saulaitis SJ pasidalija ir tarptautini krikionik iniciatyv pavyzdiais. Apie pamokomj odi, o ne tik pavyzdi gali drsta priminti kun. Danielius Dikeviius.
Myldami tik tuos, kurie myli mus, usidarome siaurame savanaudikumo rate ir mumyse nebelieka Dangaus karalyst kurianios jgos. Vaik meil yra prieinga savanaudikumui, todl jie – geriausi meils mokytojai. Primindama tai, enstakavos Dievo Motinos ikona pradeda piligrimin kelion po pasaul u gyvybs ir meils civilizacij; Lietuvoje i ikona vies po dien visose vyskupijose (rugpjio 5–12 d.).

„Ar eima tikrai vertyb? Ar pinig yra tik vaik namams?“ – klausia Jolita Pukelien. Ar nra taip, jog eim socialins problemos daniausiai sprendiamos atimant vaikus ir apgyvendinant juos globos staigoje? Tad dar kart – apie valstybins paramos sistemas. Apie eimos politikos aktualijas taip pat rao Algimantas Ramonas – juk birelio 19-j Seime vyko pirmasis balsavimas, siekiant priimti LR Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimus.

Taiau ne vienas tekstas, kaip ir dera vasaros numeriui, skirtas atokvpiui: tai ir Kristupo Kolumbo gyvenimo apvalga, ir „Gero kino kampelis“. O apie fizin Dievo buvein – ms knus ir mityb – rao gydytojas Petras.

Vasara – atlaid turtingas metas, to pamirti neleidia ir virel puoiantis Šv. Mergels Marijos Krikionik Šeim Karaliens paveikslas – tai gyvas priminimas ir raginimas atvykti atlaidus emaii Kalvarijoje! Redakcija kvieia dalyvauti visuose katalikikuose renginiuose, tad informuoja apie bsimus atlaidus ir pamald juose laik, Palaimintojo Jurgio Matulaiio metams skirtus renginius Marijampolje ir kitur. 

 „Artumos“ redakcija atsisveikina iki rugsjo ir linki Viepaties artumo, kad ir kur btume, – kaip darbe, taip ir poilsyje, – primindama: kad ant ems bt taip, kaip danguje, turime atsiliepti Jzaus kvietim ir veikti.

Rta LAZAUSKAIT

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi